Dvi svetimos varnos

Dvi varnos, dvi svetimos varnos
Atskrido nuo Varšuvos kuorų.
Dvi varnos, dvi pilkos patarškos
Mokyt paukštelius Vilniaus puolė:
 
— Pagaliau, pagaliau mes priversim
Mūsų raštą ir čia pripažinti,
Seną galią ir kilmę pagerbti,
Atsiklaupus vėl ponais vadinti.
 
Išsigando seimomedžio žvirbliai,
Išsigando mažučiai kikiliai,
Žalios pempės, lyg būtų prikimę,
Susigūžusios pritarė tyliai:
 
— Bus gerai, padarysim kaip sakot,
Tuoj įstatymą naują priimsim.
Savos Konstitucijos lapą
Nageliais, kojelėm patrinsim.
 
Trys svetimos  raidės. Tai niekis.
Pasai dėl naudos iškentės,
Nors mylėti Tėvynę prisiekėm,
Lietuvėlė kantri, patylės.
 
............................................
Kranksi varnos lietuviškoj pievoj,
Varva žydintis pienių medus...
Argi liksime vėlei vargdieniais
Prieš klastingus bailių sprendimus?
skroblas