Ar tu esi?

Ar tu esi? Ar aš tave susigalvojau?
Galbūt tikrai susigalvojau, kad turėčiau ką sapnuot
Ko laukt, ką mintimis  myluot...
Ar tu esi? Ar tavo aš barzdelę
Pirštų galiukais liesdavau rytais?
Ar šitas ilgas, iš punktyrų, kelias
Priklauso mums? Ar ėjom juo kadais?
Ar eisime abu vėl susikibę rankom,
Pasišokėdami lyg žaidžiantys vaikai?..
Ar man reikės susigalvot tave iš naujo...
Su tom pačiom rudom akim
Riestų blakstienų pakraščiais.
Išsigalvosiu tavo lūpas, antakius,
... randelį... 
Išsigalvosiu delnus, bučinius, žodžius...
Turėsiu sau tave. Turėsiu tik sau vienai...
Ir būsi mano – susigalvotas ir gražus.


2017 gegužės 10 d.
Dzūkijos pušis