Motulei
Nutrūksta įpusėti sakiniai, išsenka upės,
Negrįžta kelias atgalios, kuriuo eini
Ir Motinos išeina iš dienos, iš metų, laiko
Kalnelin po pušim ir lieka ilgesy...
Aš jautriai paliečiu pageltusius lapus
Laiškų, rašytų širdimi, šilčiausiais žodžiais,
Gyvenimo prabėgusio laiškų,
Ir verias skausmas širdyje, kad, rodžias,
Sopėjimas tas niekad nepraeis.
Motule, mama, sengalvėle, aš menu
Pavasarius, kai alsiai skleidės vyšnios,
Kvepėjo ievos ir sėdėjai tu pavėsy
Mano nuostabios vaikystės...