Tau laišką tikrą parašyčiau
Ant balto lapo gražiu raštu,
Tavęs nėra... kam aš skaityčiau?
Gal iš dangaus matai bekraščio?
 
Laiške sudėtos mano mintys - -
Širdies ir sielos atgaila —
Gal per mažai takelį mindėm,
Kur buvo mūsų atgaiva.
 
Matai, rašau, kad apkabinčiau
Tave ir, stipriai širdį glaudus,
Gražiausiais žodžiais išvadinčiau,
Dar klausčiau, ar šiandien neskauda?
 
Ar blizga tavo akys rudos,
Kai pasakodavai — meilė sklido,
Tu juk buvai mieliausio būdo,
Žinojom, jautėm, nepaklydom.
 
Todėl rašau, kad tau dėkoju,
Kalbėjai daug apie šventumą,
Apie didingą meilę... sėjai
Gyvus žodžius į mūs budrumą.
 
Tau laišką vis tik parašiau,
Tu išlankstyk, brangi mamyte,
Sekundę tave pamačiau...
Ir iš dangaus gali skaityti...