Pirmieji žiedai tokie dar nedrąsūs
Pražydo, išgirdę šaukimą gamtos.
Miegotų ir suptųs gležnučiuose lapuos,
Išvengę šėlimo naktinės šalnos.
 
O gal jos nebus, tiktai lietūs užlis,
Sušlaps žiedlapėliai  balti,
Bet kai rytas išbrėkš ir saulužė pakils,
Bites pasitiks jau sausi.
 
Baltos drobės nubėgs obelų šakomis,
Pasipuoš nuometėliu vyšnia,
Pienių auksą pasės gegužė saujomis
Prie Nevėžio žalioj lankoje.
 
Atsibudusi žemė prikels seną girią,
Sužaliuos ąžuolai ir berželiai balti.
Tai turės kur kukuot gegutėlė atskridus,
Dienai brėkštant, kai bunda saulelė anksti.
 
.......................................................
Pirmieji žiedai...  
Na ir kas, kad nedrąsūs,
Jie mieliausi, ilgai laukiami.