Ta baimė užmigti
Ir akys atmerktos…
O kas? O kas jei nubudęs
Nerasi savęs?
Bus viskas tas pats –
Bėgs upeliai į Ventą
Ir basas mėnulis
Vėl mergins žvaigždes…
Žolė suvaitos,
Slys rasa ryto delnu,
Kvepės dar nesprogę
Pirmi pumpurai.
Tik viskas už stiklo,
Tik viskas ne tavo –
Tarytum sulėtintą vaizdą matai...
---
Jazmino žiedų arbata jau atšalo,
Kažkam skaito tyliai poetas eiles:
„Gyvenimas – mitas. 
Be krašto, be galo...
Sapnas ilgas –
Nubudęs nerasi savęs...“

2017 m. gegužės 5 d.