Žiburiuojantis vakaras –
Į mūsų širdis,
Kai prie Tavo ugniakuro
Man buvo taip šilta.

Kai vynas tekėjo
Į sidabro taures,
O akys kalbėjo
Daug aiškiau negu mes.

Kai laiko meldžiau
Nors truputį sustoti,
Nes žinojau, jaučiau –
Vėl į naktį, į juodą...

Ir toks tyras tas vakaras...
Laikas – vynas tekėjo.
Blėso Tavo ugniakuras...
Ir tik akys kalbėjo...

O naktelė jauki,
ne tokia jau juoda...
Aš žinau, kelyje
Lydi Tavo šviesa.