Už žmogaus sielą kova kiekvieną dieną,
Ir jei norėsi apsitverti siena, 
Tau nepavyks to padaryti,
Nes čia kovoja net už skruzdėlytę.

Ir jeigu viską neigsi ir bijosi,
Taip niekada nesužinosi,
Kas Dievo antpečius nešioja,
O kas tik spąstus spendžia ir į juos vilioja.

Tačiau gudrybėm visuomet bus galas,
Nors tavo planas gal ir idealas,
Bus leista tiek, kiek leidžia Dievas,
Nes jo galia pereina sienas.

Ir nebereiks šnibždėt į ausį,
Kiekvienas gaus už nuopelnus galiausiai,
Tad visuomet gyvenime svarbiausia,
Su kuo esi į karą ir dėl ko kariausi.

Ir jei pasirinkimas bus teisingas,
Ir jei kova nuožmi, negailestinga,
Tu nebijok, įveiksi savo priešą,
Tą, kuris tūno tavyje ir bando užgesint tau šviesą.