Tu ir vėl atskridai, baltas paukšti,
Iš baltų debesų, iš lemties.
Iš tenai, iš svaiginančio aukščio,
Iš takų, numintų praeities.
 
Mažais žingsniais tependavai basas,
Į mokyklą ėjai tuo keliu.
Anksti rytą, kai guldavo rasos,
Tu vis laukei šiltų spindulių.
 
Visų meilės pajust nesuspėjai,
Bet širdis palikta visad švies
Ir paveikslai, gaivinami vėjo,
Ne vienam dar suteiks daug vilties.
                      ------------------------
Tu ir vėl atskridai, baltas paukšti,
Iš baltų debesų, iš lemties.
Iš tenai, iš svaiginančio aukščio,
Iš takų, numintų praeities.