Ar sušildys dienos, ar sušildys naktys –
Tavy savo kelią atradau...
Dar klūpos šešėlis, praeities netekęs –
Būsiu  atlaidesnė tau ir sau.
 
Neprarėksiu medžių deginančio aukščio,
Tik regėsiu dar akis tyloj...
Gal, sakau, sugrįšim žiburio uždegti,
Jei nespėsim šiandien, drįsim gal rytoj?
 
Ir žvilgės raukšlėtas grindinys per naktį,
Baltą mėnesėlį žvaigždės vėl bučiuos...
Neskaudės jau nieko... Gana tos vienatvės –
Jau nebepaklyskim ateities keliuos.
 
Glausim širdies gėlą ir klaidas skaičiuosim,
Rytas greit išauš vėl, pasibaigs naktis...
Klūpaus dar šešėlis, praeitį priminęs,
Bučiniai nušluostys drėkstančias  akis.