Padovanosiu angelą –
Lai saugo
Jis ant blakstienų atsitūpęs tau akis.
Nespėjau pasakyti aš dar daug ką,
Tad gal jisai tau viską, viską pasakys.
 
Ir nebeleis ridentis niekad skruostais
Iš mėlynos padangės krintančių lašų,
Kada miegosi –
Sapną sparnu glostys,
O kai ryte prabusi –
Leisis pamažu
 
Giliai į širdį...
Ten sutilpo viskas,
Ką gali sutalpinti mylinti širdis:
Akmens tiesa, saulėlydžiai virš miško,
Mažos kregždutės skrydis naktį nebūtin,
 
Gėlių šešėliai, smilčių okeanas,
Kuris banguodavo, kai buvo neramu...
Ir tas truputis laimės
Nuplevenęs
Apniukusią balandžio dieną iš namų
 
Baltu drugiu –
Daug baltesniu už sniegą,
Tačiau daug sunkesniu už akmenį tiesos.
........................................................................
 
Imk angelą...
Prisiminimai miega –
Tik ant blakstienos lašeliu rasos alsuos...
 
 
2017 balandžio 27 d.