Pažiūrėk,
man čia skauda
regi
taip kilnojas krūtinė
kurioje
atminimų randai
iki kaulų
lig sielos

kai kurie dar gyvi
prisiliesk akimis
pažiūrėk
kaip giliai sumedėjo
stabmeldžiai
ir eretikai
budos
ir krišna
manyje
tarsi medyje
dar gyvena
kol miršta

aš kaip medis
o kūnas randuotas
nuo žaibo
nuo audrų
nuo skriaudos
nuo kalbų
nuo paguodos

pažiūrėk
štai širdis
vos valioja pulsuoti
prisiliesk akimis
lyg prie kiauro ąsočio
nežinau
ar joje
liko syvų
ar teka
negilia srovele
mano siela
į taką
pas ramybę
dievus
pas tylumą
kai myli

pažiūrėk
širdimi
į sutemusį gylį

ir nepeik 
paslapties

kad per daug atvirauju
jei užtenka širdies

tu nužieski man naują
sulipdyk bučiniais
palietimais
ir rankom
žvilgsnių žaibo kirčius
savo siela uždenki