Vos pakilusi šiandieną 
Saulė kalbina purieną, 
Už kalnelio, užu tako, 
Ji purienai labas sako.

Stirna bėgdama pašlaite 
Pakelia jai kepuraitę, 
O kiškelis iš alksnyno 
Kalbinti ją pamėgina. 

– Gal esi saulės dukrytė, 
Kad skaisčiu geltoniu švyti? 
Gal pavasario sesutė? 
– Ei, pažaiskime truputį. 

O upelis Vinguolėlis 
Paseka jai pasakėlę 
Apie sapną vilko pikto,
Jau geriau miške jis liktų. 

Taip gražiai visi kalbėjo, 
Kolei vakaras atėjo, 
O tada purienai sakė: 
– Pūskime visi į akį.