Kai už lango pirmos snaigės kris,
Tu pabarbensi į duris.
 
Pasiūlysiu arbatos, gal kavos,
O gal brendžiuko dar prie jos.
 
Štai daužosi širdis vėl nerami –
Pasiilgau aš tavęs, ar supranti?..
 
Ant stalo tik garuojanti kava,
Su daug pieno, ar dar mėgsti ją?
 
Su liūdesiu tu į mane žvelgi –
Labas, mano Ilgesy.