Nenusilenk, nepasiduok paguodai,
Nors būtumei atėjus iš toli.
Po basom kojomis gal grikši gruodas –
Dantis sukandusi tyli.
 
Tegul kiti matuoja tavo žingsnį,
Akių gilumą... Ir tegul...
O tu jauti, kaip medžiai švelniai linksi
Ir noris apkabinus juos prapult
 
Ten po žieve, kur kunkuliuoja kraujas –
Toks tikras, kokio neturi.
..........................................................................
 
Ir liūdnos mintys vėju iškeliauja,
Kada su lapais dangų tu geri.
 
     2016 vasario 24 d.