už seno Guobyno vis einu į tave 
gal ne taku 
gal voratinklių tiltu 
o gal mintimis 
bent kartelį po daugelio metų noriu sutikt 
tavo žvilgsnį ar bent jo šešėlį 
mes nešamės savo praėjusius gyvenimus 
tarsi pilnus glėbius pievų žolės 
o slaptas kišenes akmenukų
tu užkimusiu balsu pasakai man Dieve padėk 
aš  neprašau sustoti tik labai noriu tave paliesti 
tik tos pilnos rankos 
ganytųsi bent avelės 
atiduočoiau joms kvepiančią žolę 
paliesčiau tavo šiltą skruostą 
kas tai ašara 
neverk mielasis 
gyvenimas išskiria nekaltuosius 
sukuždėčiau švelniu balsu 
vėl tyla 
ir pradingę toliuose žingsniai