KGB mane seka jau tūkstantį metų.
Taip ilgai. Net sakyti baisu.
Mano akys jau nieko aplinkui nemato
Nuo praeivių, balsų ir garsų.
 
KGB mane seka jau tūkstantis metų –
Ne vien seka – kankina mane.
Ne bet kaip – o kankina kaip reta,
Kaip nebuvo dar jokiam mene.
 
KGB mane seka jau tūkstantis metų
Ir kankina elektros bangom.
Elektra ta ir purto, ir krato,
Nors nėra nei už ką, nei dėl ko.
 
KGB man seka jau tūkstantį metų –
Jau gana nepelnytų kančių.
Per ilgai mano kraują jie gerti įprato
Ir nėra čia jokių paslapčių.