Šventė

Aš tavo šviesoje atgimstu
Tokia kitoniška truputį
Ir laiko iškraipyti pirštai 
Paženklino jau mano būtį.
Lietus už lango pilkas pilkas,
Net nusikeikiu — nebūdinga, 
Bet šlapios dienos tokios ilgos
Pats neramiausias širdžiai metas.
Vėl laukiam šventės, puošiam buitį, 
Bet vieniša nuo pačio ryto, 
Sapnuose braidžiojau per naktį, 
Kai žvaigždės kelrodės nukrito.
.......
Gal vėl atgimsiu, tu pašauki,
Į tavo geismą atsiliepsiu, 
Juk jau sakiau — ateina šventė,
Pavasaris, balandis, rytas...
Vasara7