Esu lengvesnis už drugelį
Ir net už kambarinę dulkę,
Kurią lėtai į šviesą kelia
Voratinkliai kampuos išburkę.
Ateiki tyliai, tartum voras,
Iščiulpki esmę šimtagyslę.
Tai – paskutinis mano noras,
Palik tik dilgsinčią vaikystę.
O tau paliksiu stiklo kūną
Ir dar iliuzijos truputį.
Apsikabinę laikinumą
Taip geidėme šiek tiek pabūti...
 
Nerijus Laurinavičius
2017-04-12