Apsirengė elgeta Dievas –
Pažiūrės, kaip laikosi žmonės,
Kaip pareigas vykdo ievos,
Kaip sukas patiklūs adomai.
Kaip šie tvariniai gyvena,
Lėti, besparniai, dvikojai –
Nuo mažo ir iki seno
Visus aplankyti nori.

Apstulbo Praamžis senolis:
Argi dėl to kryžių nešė?
Vėl brolis eina prieš brolį,
Vėl dega delnuos Judo grašiai...
Aplinkui šitiek nemeilės –
Teisybės ieškok neieškojęs,
Tačiau bažnyčioje eilės
Prie Dievo kūno sustoja!

Suspaudė graudumas širdį,
Nusibraukė ašarą šykščią...
Suprato: nelaukia, negirdi,
Gerumą tik sau atpažįsta.