Tą vakarą, jau po šventos Liturgijos,
jaunas vikaras buvo pasiruošęs
atleisti visiems visas pasaulio nuodėmes.
Lyg spinduliai iš dangaus leidosi meilės gijos,
kurios apsivijo apie kūną,  
ir davatkoms pasirodė,
ar jos kraują užuodė,
kad čia kažkas negerai,
po perkūnais, tai nežinomi laumių kerai,
o gal net pats nelabasis skleidžia nuodėmių nuodus.
Ir tada jos susitarę parašė laišką Ekscelencijai
kaip kokios judės,
o Vyskupas buvo skūpas
geram žodžiui ir jauną vikarą
pražudė, uždrausdamas svajoti
ir liepdamas eiti į karą
su talibanu, atsiprašau, celibatu.