Visada tik sapne...

Na kodėl tik sapne?
Visada tik sapne...
Tik šešėliu tarp žydinčių sodų.
Išėjai iš namų
Dar be galo jauna...
Be minčių,
Kad gyventi pabodo.
 
Kartais ieškau beviltiškai
Skardžiuos tavęs,
Kur su užtvanka
Kalbasi upė.
Blaškos kregždės,
Sparnuose lietaus
Gal atneš –
Tokio pilko
Kaip kadrai pablukę ...
 
Nebėra jau tos liepos –
Nuplovė Venta ...
(Ten juk kibdavo žuvys
Prieš lietų).
O aš vis dar regiu,
Dar sapnuoju Tave
Su šilkine suknia
Bumbulėta ...
––––
Šiandien tavo gimtadienis
Tulpės delne...
Metų kiek? –
Lygiai tiek kiek atrodai...
Kiek talpina brūkšnelis
Tarp skaičių, deja ...
Ant granito –
Bejausmio ir juodo....

p.s. 1956–1989
Saulėlydis