... Gražia ateitimi jie tikėjo.
Buvo ramūs vakarai.
Gyvenimo kelią abu jau nuėjo,
tik... ne kartu. Kiekvienas atskirai.
   Dabar slenka jie pro viens kitą
lyg šešėliai...
Bendrų gražių dienų karuselė
tik suvirpėjo ir... tiek.
Apmaudu, ir žodžių viens kitam nebėra...
Gal meilės ir nebuvo?
Gal jos išvis nėra?
    O ją atrasti įmanoma
tyra širdim, anūkais ar vaikais, –
kitų gyvenimu.