Kaip jo pirštai laksto stygomis,
Bėk mano įsitempusiu kaklu,
Mostais nuvyk baimę ir sustingimą,
Priversk kūną groti kaip jis prakalbina gitarą.

Tik prieik arčiau ir būsiu tavo
Kaip kabantis instrumentas ant jo lengvų pečių:
Priklausanti ir kalbanti tau ir dėl tavęs,
Visada čia, kaskart gyva, kai kartu.

Kalbėk man žodžius,
Kad jie many skambėtų
Kaip aidi jo dainos
Toje kreivoje dievybėje garsų.