ilūsao

Sukurk mane 
lyg drožinių altorių
lyg giesmę
lūpomis suvystyk

išskleisk 
lyg drobę
balinti po kojomis
jaunos žolės

apsaugoki nuo žingsnių

kiekvieną judesį
kiekvieną mostą
gestą,
kiekvieną mirksnį
žvilgsnį
lengvą šypsnį

mane kaip indą
iš šviesos nužieski

kad atsimerkusi
tave išvysčiau

ir vaikščiočiau rami
pavėsy dievo
anamcara