Šiandien  vėl puota,
rūmų menė išpuošta –
Kažkur sudūžta taurė nugerta.
 
Ten trubadūrų štai būrys,
O rūmų damos klega vis.
Kažkur  kamputy tūno juokdarys.
 
Gal savo karalienę pamatys?
Žavingos akys, šypsena –
Jis vėl regėjo ją sapne...
 
Lelijomis pakvimpa kambarys,
Lyg gulbė ji įžengia pro duris.
Nusilenkia lig žemės juokdarys, prabyla eilemis.
 
Esi kaip visada žavi,
Tik akys skęsta liūdesy.
Nors lūpos šypsosi – širdis liūdna.
 
Pabėkime kartu iš čia.
Man juokdario skirta dalia,
Ar jis šią naktį glaudė ją...
 
Žinau, šventvagiška mintis:
Šiandien karalius tu,
Rytoj gal juokdarys.
 
Tą sielos skrynią kas atidarys –
Karalius, o gal jis?..
 
Belieka tik vienintelė viltis,
durys tuoj atsidarys... Ir sielos tamsą išsklaidys...