Pamiršk, netikėki... Nutrink tartum kreidą –
Neliko... Tik siena tuščia, ją galbūt dar kas nors pažymės.
Jau kovas alsuoja, tai kas, kad šiandieną prisnigo –
Juk tai – neilgam – vėl pavasario džiaugsmo semies.
 
Ir vėl sužydės, kaip jau įprasta, saulėj šalpusniai,
Ir upės, nors šaltos, vėl stumdys pakrantėm ledus.
Pamiršk kas nutiko – tiesiog tada pustė ir pustė,
O tu nežinojai kur eiti, nes buvo klaidu.
 
Galbūt nenorėjai – tiktai atsirėmus į medį
Įsikniaubei veidu į žievę užmerkus akis.
Pamiršk, netikėki... Bet vieno prašau: ar atleidi,
Kad pūgą užstojo jis tau?.. Na ir ko tu verki?
 
Tai buvo seniai, taip seniai... Netikėki, pamirški –
Tegul po žieve giliai medžio sula kunkuliuos
Ir kartais šakom plaukus lies jis tarytumei pirštais...
...........................................................................................................
 
Tačiau niekada nebegerk šito medžio sulos.
 
  2016 vasario 20 d.