Nesutelpa į rytmečius aušra,
Žiedai pražysta, gieda volungėlės,
Tik tu lyg laumė pasirėdžiusi, basa, 
Skrajoji ten, kur pasislėpę vėlės.

Sapnų sparnai ir ilgesio našta, 
Vėluoja traukiniai į šitą šalį, 
Pakilus auštant, nusipraususi rasa
Dar nusiskynei žiedą katpėdėlės.

Tu stovi vieniša šalia kitų, 
Tai kas, kad šiandien viskas išsakyta, 
Dar bus rytojus, nuometas šlaitų
Toks tamsiai žalias, smilgom nusagstytas.

Nesutelpa į rytmečius aušra, 
Šilti sapnai prabusti tau neduoda, 
Jau prisikėlė, prausiasi gamta
Ir tu nepavėluok į žemės puotą...