Mes susitikom kaip kasmet –
Tu toksai pat, tik aš kitokia...
Vėl bėgu langus tau atsklęst,
Džiaugiuos, kad sugrįžai ir mokai

Įkvėpt gyvenimo, pamiršt,
Negrįžt mintim daugiau į pūgą.
Užvert apsunkusias duris –
Pernykštės nuoskaudos lai pūva
 
Su lapais buvusio rudens,
O ant šakų nauji jau kalas.
Ir šiandien plaukus iškedens
Padūkęs vėjas – šalčiui galas.
 
Tavęs taip laukiau – tu grįžai,
O aš ir vėl šypsaus laiminga.
Sula pavaišina beržai
Ir mudviem nieko jau nestinga.
 
Nes vis ilgėja vakarai
Ir naktys nebe taip nuobodžios.
Bus pienių vyno – kaip gerai!
Vėl gersim svaigią meilę godžiai.
---
Kodėl balandžiu vadinies?
Ir kas gi tau šitą vardą davė?

Bet tai juk nekeičia esmės –
Vis tiek myliu tave be galo!