Tavo rankos vis dar liečia...
Liečia sielą ligi gelmių.
Vis dar akys švelniai žvelgia,
Tarsi matytų, ką tau jaučiu...

Visi tie garsai... stygų gausmai,
Kuriuos nutildėm, kai tu išėjai –
Vis dar tyli ir nežinia,
Ar pravirks dar kažkada...

Neprisimenu, kada tai supratau,
Kad širdį tavo prisijaukinau...
Neprisimenu pirmųjų žodžių,
Kada tau tai pripažinau...

Ir tie šešėliai naktyje,
Kurių neturėtų matytis tamsoje,
Tai mūsų mintys – tai aš ir tu,
Kurios sekioja iš paskos mus abu...