Jaunas gieda aptikęs pavasario šėlą,
Senas jaučias šitam laikui svetimas.
Juk žinia, pūzras niekam nemielas,
Baigtos visos hormoninės praktikos.
Naivią viltį paramsto viagra,
Grožį kuria paauksintas skalpelis.
Plaukt prieš laiką geismais – tikras pragaras.
Nori dar? Bet, kas duota, suvalgei.
Kažkada net per barzdą varvėjo,
Prisiminus gomurį peršti.
Žilę šiaušia pavasario vėjas.
Keiki jį? Ne, atėjusią karšatį.
Užsidaro glėbys. Būtos meilės
Tik į sapną atklydę šešėliai,
O atbudus burnoj trūksta seilių.
Kur pavasaris? Pūzrą atskėlė.