Už baro Vanilinio namas apgriuvęs, kiemai, senos tvoros, 
Toliau sinagoga, nukaukši praeivis vėlyvas, 
Po kojomis šiugždantys rudenio lapai... 
Toliau, už Mėlyno skersgatvio –
Tavo nostalgijos metai, 
Naktinis gyvenimas, 
Valkatos, 
Šunys, 
Geluonis meilės pirmos iš širdies dar neišluptas. 
Užklydai netyčia, tik žvilgtelsi, rodos, 
Į pamirštą teatro afišą. 
Pamoji ranka, 
Bet taksi nesustoja, 
Nes tu tik šešėlis nakties.
Kadais čia buvai... gal 

O vanile taip beprotiškai kvepia...