Ištirpdysiu šalnas
delnuose garuojančiais žodžiais

kai be garso
prisilieti lūpų
širdy apsistoji

riečia nugaras saulei
suartos ir juodos

mūsų žemės
derlingos dainų
ir nektaro

pasistiebus nušluostysiu
verkiantį debesį

akimis apkabinsiu
šypsenos virvantį
vieversį

subanguos begalybėmis
mūsų rugiai išsikalę

apkabinimais srūdami
per pečius
žingsniais pėdomis

kad prilietusi basomis
žemės želiantį juoką

savo sieloj išgirsčiau
sparnais išsikalusį
džiugesį