kartais rytas nurasoja
lygu pievos po lietaus
kartais saulės spindulių
vainikas ant galvos
kas supaisys koks jisai
kada ateina ir nueina
diemedžiui skurdžiam
ištiesus šaką
ligi pat dangaus
klevas skuba iškarpyt
žalius lapus pagal
pavasario eskizą
sukurpt oazę sielai
rytas vėl
bet ir vėl ateina vakaras
suryt užgimusias viltis
kupina suktų sumanymų
akimis į žemę įsitvėrusi
patyliukais sėlina naktis
kaip tuomet išsaugoti
sielos oazę
negi tik per kovą su tamsa
Bet kada, kada tuomet
GYVENT?