viliokė delčia

ilgiuosi seno kiemo tako
kai sklendžia paukščiai iš lizdų
ir šokio užburtų plaštakių
virš seno sodo avilių

gelmės akių žydrų ir tolių
kai eidamas siaura gatve
viliojai skambesiu patrakęs 
tu šėlsmą vėjo ir mane

ne ne nereikia gelti bičių
perkūno erzinti balsu
juodumas varno pilkakaklio
ir nejuokinga ir baisu

prie upės akmeniu suklupus
aš nejudėsiu kol delčia
viliokė liausis supus 
laukimą mano ir tave
Vasara7