Tavo saujoje gimsta diena,
Tavo rankoje žiebias žvaigždynai,
Tu šviesa mums kaip saulė viena,
kuri laimę mums žemėj dalina.

Mums akimirka laiko trumpa
it lašelis būties vandenyne,
imk ir nešk savo glėby mane,
meilės jūros gelmėj nuskandinęs.

Audringiausių bangų siautuly
baltą burę vilties man iškėlęs
ant vilnies purslotos gali
man atsiųsti žvaigždės kibirkštėlę.

O joje – slaptis mano sielos gili
ir pasauliai nauji prisikėlę.