Dar ne galas – tik kelio pradžia,
dar vilioja vis toliai nebylūs
tartum žvaigždės mane ir tave,
ir lyg paukščiai troškimai pakyla.

Dar diena mums be galo ilga,
dar nuo ryto į vakarą einam,
dar tavojoje rankoj – manoji ranka,
dar viens kitą išgirstam lyg dainą.

Dar į kalną mes lipam aukštyn,
dar lyg ugnys mūs akys ir širdys,
dar svaigina kelionė viltim,
dar mus vynas laimingai nugirdys.

Nors ir būtų kas bloškęs mūs būtį žemyn,
ant svajonės auksinės įširdęs.