Aš neieškau –
Kai nori, ateina
Tais nematomais žingsniais –
Bet pėdas jaučiu...
Ir pavirsta  į laišką eiliuotą,
Arba – į dainą...
Leidžias baltu plevenimu
Man ant pečių...
 
Aš neieškau –
Jis pats mane randa.
Ima delną į savo
Sparnuotas rankas
Ir tada žodžiai byra
Lyg smėlis nuo kalno.
Nuo to jausmo kvėpuoju
Palaiminta aš...
 
Kartais rodos,
Kad ima jis niršti
Ir tik popierių baltą
Iš ryto randu,
Bet žinau –
Neužtektų net pirštų
Suskaičiuot, kiek aplanko
Per dieną širdžių...
 
Įkvėpimas –
Kiek daug jam paklūsta!
Aš už jį taurę vyno
Putoto keliu.
------------------
Ach... Poetai, poetai!..
Gyvena ir žūsta.
Na, o aš –
Mažas lašas tarp jūros bangų.