Kai vakaras degtuką užgesina                              
Į kalno apsnigtą viršūnę,                                    
Kai vėjas maigo pirštais klavesiną,                         
Žvaigždė nušokusi pražūna.
 
Nuskink visas žvaigždes, dar blizga. –             
Tamsi naktis juk nuodėmei skirta.                             
Tau niekada nebūsiu odaliske,                            
Klajoki šunkeliais su ta,                  
 
Kurios širdis iš ilgesio išbluko                        
Kaip tos žvaigždės bežiūrint į tave,
Lyg iš bespalvio atviruko
Bekvape pakelės gėle.