Akrostichas
D
anguje – keli vos debesėliai...
A
nt pievos krašto žodžiai liejos.
N
orėjai to ar nenorėjai
U
žmigdėm rūpesčius pavėjui...
T
uomet saulutė šypsnį metė –
E
t, bus tų daržų, žiogai nematė!
I
r pririnkai man... kmynų krepšį...
delioren