Gera būti (s)avim
Gera būti (s)avim
ir vien sekti Tavim,
kad ir kur Tu toli bekeliausi –
Tavo balso švelnaus,
lyg šaltinio tylaus,
širdimi atverta aš klausausi –
jo klausau ir tikiu –
pasiliksim sykiu,
niekuomet Tu manęs neišduosi –
naktimis, kai tamsu
ir kai būna baisu –
kai užspeistas vilkų, aš glaudžiuosi
prie Tavosios širdies,
jos ramybės versmės –
ja viena tik galiu pasikliauti –
ir takais atrastais,
Tavo tik pramintais,
į ganyklas vešlias man keliauti
su Tavim nebaisu –
vėl laimingas esu,
nes aš Tavo avis mylimiausia –
prie šaltinio tylaus
Tavo balso švelnaus
širdimi atverta aš klausausi...