Ode jurginui

Kas nažina, kas nažina grožia rudenia jurgina,
Stumbažiedžią, smulkiažiedžią ir karpytą,
Ir karėtą, tą jurginą numylėtą.
Ir galtonų, ir raudonų, vaislių būna milijonai..
Jau na saną, jau na saną jurginai pas mum gyvena.
Ir sanoj, sanoj ūlyčiaj žydėja pre kožnas gryčias.
Sana sana matinėla turėja jurginų darželį,
A sasula, a jaunoji kaiše žedeliais kaselį
Ir bernalis dabilėlis jai jurginų davanoja,
Kai pas jaunų mergužėlų unt žirgelia jis atjoja.
Kaselas mergela kaiše, matula pjove ragaiše.
Uzboni jurginai žydėja, jauniem laimes pavydėja.
Rudenia karūna davanota, liaudes dainom apdainuotas.
Jurginėlis, jurginiukas, jurginutis ir jurginas –visus vardus visi žinam.
Šalna didela ažeja ir jurginai išlapsėja,
Ir jurginai mylimi liks tik vasaras sapni.
Kriauna