Imk, apraizgyk širdį vaizdu,
Kurio sapne net nelytėjau,
Trokštu sušukt – nuo ko kaistu?
Teneišnyksta... neskaudėjo.
 
Parodyk trupinėlius galios,
Kad kilsteltų aukštyn per pėdą.
Ar man pakaktų savo valios?
Teišlemensiu... ačiū, gėda...
 
Ir po galingąja širdies jėga
Ištirptų nerimas kaip vaškas,
Nuleidai... vėl nauja vaga,
Gerai, kad nepadėtas taškas.