Labanoras – sostine mažoji
Didelės vertės, kai pagalvoji,
Net išūžtas miestas Gediminą
Sugužėjis muoment atsgaivina.

Žmones ramūs, darbštūs, išradingi,
Šmaikštaus žodžią nigdi nepristinga.
Sudiržėjis delnas duoda, glosta,
Griūvunt stveria. Be kalbų, be mostų.

Triukšmas čia –  tik ažerų šniakštimas,
Dainų aidas grįžta neažkimįs,
Basas takas par rasas vingiuoja
Rytą oru padūsuot grynuoju.

Gamta trobas šildą ,valgydina.
Parnakt pilnas bučius prie meldyną,
Giria uogų, grybų prisadina,
Prisrenki – let pakeli pintinį.

– Bus sulos dečkela* rugiapjūtei, –         
Pašnebžda  uzbonas gardžiai plutai.
Kadu slenka negandas, pavojai
Terpu medžių prisglaudi, kavojies.

Tik miškai tie krauju apšlakstyti
Až gyvenimų, laisvį, až Vytį.

 Dečkela – statinaitė
           Pelyna

      iš Labanorą dirvonų.