Dviračiokas
Gal šeštuos buvau, kai Tete dviračiokų nupirka.Tadu ar in dvejų, ar in trijų. Vis tiek dviračioku vadindava. Netrotink vaika, Moma Tetei sakydava. Vis žadi. Tai pirk. Maš kaky pinigų susdarysme.
Brungus daiktas buva. Tevam, kad piniga lišna nebuva .Vaikam, kad par visu mestelį gal kakie dujai. Žiemu nupirka. Prieš švintas Kalėdas. Ar kad tadu negausi kadu nori, ar kad pa eglioti padėt? Egliotį Tete aidamas iš darbą parnešdava. Toli dirba. Tiltus state. Žiemu na lada upej polius kaldava. Egliotį su Momu aptaisydavam. Papinkas abaliokų pakabindavam. Da kelius saldainius. Linciūgėlius iš spalvuota poperia. Žalių agurkų iš stikla. Bumbulų takių blizgunčių. Padrasky baltu votu apdėdavam, kad kaip apysnigta…
Velai Tete paraidava. Laukdavau kol neažmigdavau ar kol Moma parneval gult nenuvarydava. Tetei in kelių, pardien nemačius, rupėja atsisėst, a da labjau kiškia pyraga laukdavau. Indėdava darbi pavalgyt. Jadas duonas, lašinių, rauginta agurka. Da cibulia. Tyčia viska nesuvalgydava. A man skanumas vakari...Iš laikraščia išvynioja. Saka čia tau. Duonu Moma pati kepdava. Ir dabar matau, kaip kubilėly minkidava. Paskiau in kleva lapų ar ajerų padėjus šlapjom runkam tešlų glosta, glosta. Iš šonų žaliam kepaliokui piršais bakst, bakst. Viršuj kryželį. Pušini duokepy pašluoja žarijas šonuos ir in lyžes padėjus pečiun.
Vienu vakaru premenes durys girkštelaja, virtuves prasvėre. Kaks blizguntis kerepėtas ,akis išputis matau, lenda. Dviračiokas in trijų skritulių. Kaip nepulsi glabin Tetes pabučiuot. Nepasiekiu. In runku pajame. Moma paakį pirštu brukštelaja. Da kvartuku dadėja. Ir Tete delna apačiu par ūsus, par akis. Apsašaroja abudu. Ku ti žmogus tom akim padarysi? Nepakavosi. Pavasaria ačlaima tai nelauksi. Didžiajam kambary užalinį stalų šonan. Sėsk saka in balnalia. Šitei mink, šitei. Ratais myniau, myniau. Galva susisuke. Parvirtau. Saka gan. Man da.Visi vėl raudam. Anys iš džiaugsma, aš iš krividas ,kad mint nebelaidžia. Paskiau kožnu dienu. Moma baras. Maliavų na padlagą nutrinsi. Ku ti nutrinsi skrituliai tai su gumom. Atšilus aram in ačlaima duodavaus. Kai nešdava naščiais rūbus upelan mazgot,katroj dabar baigias, laisdava rozu. Mat rėkdavau, kad ir aš lišniau noriu. Sakydava, varla žiūrėk ,nenugriuk. Kelias buva brukavotas. Paskiau smalu ažpyla. Tai aš kaip toj varla. Dviračioka priekia skrituliu tai in akmenioka, tai tarp akmeniokų. Klividy, klivindy. Paupėj vaikų. Praša pamint .Duoč,a jagu pagadins? In ruliaus skambutis buva pritaisytas. Paskambint laisdavau. In vasaras pabaigų dviračioka priekia skritulis instrižai. Šakių kliuva. Tetei nesakau. Bijau. Šitaki daiktų pagadinau. Pats pamate. Nesibaria. Maistravas buva. Pačiupinėja, muterkėlas pasuke. Vėl kaip naujas. Paskiau atšipa ukvata kožna dien. Ir teip vasarų lauki pasbovit viseip mažna. Jau ir susiedą vaikam laisdavau. Tadu jau aš juos makindavau.Šitei. Šitei mink. Ti jum ne mašinėla, ti raikėja makėt važiuot
Až kelių vasarų pusbralis padavanoja dideli, in dve ratų. Su kartely. Pa kartely skurine kaburėla katroj viska pridėta. Su linciūgu. Su dideliu skambučiu. Ir su bagažniku. Na balnalia tai da netropidavau. Kojų pa kartely prakiši, išsirieti. Dviračia rulius pabarzdėj. Ale vis tiek kitas važiavimas. Kas ,kad tai tvaron, tai susparon. Keliai nusbrozdauna. Moma gysločia lapų ažudeda. Grait sugyja. Lik kita karta.
Dabar rozais atsimenu, kaip Tete dviračiokų in triju ratelioku nupirka. Ir savi pacukų in ja. Griaudu pasdara. Rodas va tik .Žiema vasara, žiema vasara ir pats ,kaip dviračioka priekinis klivinduot pradedi. Nepades ir gysločia lapas, kai in gyslotį padabnas darais. Tik in dviračioka, ut jau su lazdžioti pa vasaras ačlaimų. Kiteip nebūna...
Danielius Drazdauskas
Alunta, 2017 03 14