Če, kamė vėskuo pradė. I

Kamė soskėrdosė šėrdi kap delna
No aštriadontiu žuodiu kavuojē?
Kamė kap pouka – mėnka ėr švelni –
Tavi če kuožnos vėns keravuojė?
 
Kamė to galva sunkė priglausi?..
Kamė pailsinsi gelontės kuojės?..
Vėsa šiuo svieta majonkā poikiausė
Tau tuos kertelės nebūtom atstuojė.
 
Kas īr tuos vėitas, ėš kor išeitam?!.
Kas īr tuos vėitas, kor mes pargrīžtam?!.
Vėskuo nostuojem ėr vėsakou keitam...
Tiktā palėktė anū nedrīstam.
 
Atēs tas čiesos – nebrēks skobietė:
Nebrēks ni kortė, nebrēks ni griautė.
Rasint gīvenėmou vīks nogenietė...
Ka tiktā nikāp nevīktom ėšrautė!..
 
 
zoikatis