Baigė debesys saulę užkloti,
Kai prašei tau grąžint vieną žodį...
Rodės man, kad pavogs vėl jį vėjas, –
Ir tą vieną širdis suturėjo.
Jis išsaugotas. Tu tai žinai.

Gal ne tik sapnuose dar priglusčiau...
Mūsų pašto dėžutės netuščios
Ir kol sieloj nerimstantis brizas,
Kol ir mums paukščių giesmės dar visos –
Atverti lai dar būna langai.
--------------------------------------------
Ir atvėrėm plačiau senus langus...
Praeities trupiniai – nebe sprangūs.