Gyvenu aš ir vėl tavimi...
Nerašiau, nenorėjau kartotis...
Sugrįžai ant paukščių sparnų
Ir jau bėgu, lekiu ieškoti...
 
Rausvo ryto, dienų tobulų,
Ilgo vakaro, vieversio pirmo,
Geltonųjų  purienų  šlaituos...
O, kiek daug aš pasiilgau!..
 
Bučinių, strazdanotų vilčių,
Apkabinimų gundančių vėjo,
Susigerti į žemę lašais,
Kol sunoks obuoliai rugsėjy.
 
Išragauti kvapus, užsimiršt,
Likt užuomina tarp eilučių...
Sužydėti kartu su tavim,
Vis kitokia spalva pabūti...