Mums reikia Kudirkos, jo „Varpo“,
Mums reikia dainų Maironio.
Šalia jų girdim ir visad girdėsim,
kaip šaukia protėvių dvasią Brazdžionis.

Laikas siuntė Tau, Bernardai, audras.
Ant išbandymų tilto stovėjai
išdidus, atkaklus ir tvirtas,
nes Dievu ir Tiesa Tu tikėjai.

Prie laiptelių – bronzinis biustas.
Stoviu šalia lyg kaltę jausdama...
O namelio viduje ramybė tvyro,
Tavo dvasią garbingą jusdama.

Susirinkę eilių kūrėjai kartu
Tave iš naujo čia atradom
tarp prasmingų eilių parado
ir tarp posmų Tavo kurtų.

2008 m.