Nurimk.
Apsidairyk.
Ir pamatyk, ką visi mato,
Tik šito tu viena nebematai.
 
Išsitrina sekundės ir minutės –
Lieka metai –
Stogai nugriūva –
Stūkso pamatai.
Stiklai sudūžta,
Buvusių langų negyvos akys
Akiduobėm aklom –
Ko ten žiūri?
 
Apsidairyk:
Štai – pieva,
Ten – dangus,
Tarp jų – plaštakės...
Plevenk kartu...
 
Bet metai šešeri
Slenksčiu marmuriniu po tavo kojom gula.
Na, taip, juk jis šalia tų pamatų,
Kurie tarytum šmėkla
Mėnesienoj prieš mėnulį...
O jį, deja,
Juk sugalvojai tu.
 
Dabar diena, brangioji,
Saulė šypsos, šviečia...
Drugiu nutūpsi
Ar lai skrenda sau?
.......................................................................................
 
Šalia griuvėsių namo sirpsta daug aviečių –
Pririnkčiau tau,
Kol dar nepailsau...